100 000 praeivių nepastebėjo gatvėje mirusio žmogaus

Naudojama grafika: Vango – Poor girl (http://100graffitiartworks.blogspot.com/2010/01/new-street-stencil-graffiti-urban.html)

“23-iąją dieną, 7 valandą vakaro, pilnoje grįžtančių iš darbo ar išėjusių apsipirkti žmonių Tokijo Sindziuku stoties požeminėje perėjoje, šalia vakarinių vartų, policijos patrulis aptiko mirusįjį – kokių 40-ties metų benamį, atsišliejusį į koloną.

To paties policijos skyriaus pranešimu, vyriškio ūgis buvo 163 cm, svoris vidutinis. Apsivilkęs gelėtais marškiniais, apsiavęs ilgaauliais darbiniais batais, plaukai seniai nekirpti, netvarkingi kaip valkatos. Kišenėse, be 125 jenų smulkiais pinigais, rasta keletas laikraščių, kuriuos mirusysis rinko tikriausiai manydamas pasitiesti nakčiai. Pavardės, gyvenamosios vietos, kitų duomenų nustatyti nepavyko.

Šia požemine perėja kas dieną praeina keli šimtai tūkstančių atvažiavusių ir išvažiuojančių keleivių (pagal Sindziuku stoties tarnybos duomenis), be to, visai šalia įvykio vietos įrengta daygybė telefonų-automatų. Iš liudininkų pasakojimų, vyriškis ta pačia poza sedėjo maždaug nuo vidurdienio, bet per šešias septynias valandas nė vienas praeivis nekreipė į tai dėmesio ir nepranešė policijai, kol policijos patrulis pats neaptiko. Beje, iki artimiausio policininko posto ne daugiau kaip 10 metrų, bet tuo metu budėjęs pareigūnas tvirtina, jog mirusįjį jam užstojo kolona.” – ištrauka iš Abe Kobo romano HAKOOTOKO (liet. Žmogus-Dėžė)

Kas gi čia keisto? Pakelkite ranką, kuris iš jūsų būtumėt perdaug sunerimę pamatę gulintį benamį.

Neabejoju, kad daugiau užuojautos šis miręs žmogus būtų susilaukęs ne pats gulėdamas miręs, o savo vietą užleidęs A4 popieriaus lapui, ant kurio būtų parašyta: “23 dieną prie šios kolonos mirė 40 metų vyras”. Jei dar pridėtume “telaimina jį dievas” ir gėlių puokštę, turėtume gana sėkmingą komunikaciją, kurios tikslas būtų ištraukti bent vieną užuojautos atodūsį iš tų 100 000 praeivių.

Atspausdintas lapas tikrai kartais gali būti ir veiksmingesnis, ir atkreipti daugiau dėmesio negu net gulintis miręs žmogus. Ar ne ?