ANTI-DIZAINO festivalis 2010 London (49 nuotraukos)

October 4, 2010 | Dizaino įvykiai, Menai

Rugsėjo 18 d., pirmą kartą startavo Anti-Dizaino Festivalis Londone. Festivalis buvo organizuojamas kaip atsakas dizaino stagnacija pasižyminčiam daugiamečiui Londono Dizaino festivaliui, kuris vyko lygiagrečiai – rugsėjo 18 – 26 dienomis.

Pats ten dalyvavau vieną dieną, vežiausi dideli fotoaparatą ir dabar dalinuosi įspūdžiais su Jumis.

Anti-Design Festival 2010 London Manifesto:

“We are living in an age where millions of colours became 256. Difference is the enemy. Generic culture hypnotises us all into generic patterns, where control is visibly invisible. Danger is replaced by fear. New means upgrade. Risk is obsolete. Art made money stupid, and money made us fools. We welcome no_use, no_function and no_fear. Anarchy, crash and burn, the new awaits.

From Learning to Earning, and now to Yearning, we have forgotten why we are here. We have lost touch with what made us tick, the fire of creative possibility that once consumed us from within.

Revolutionary thought is but a distant memory. I grew up as part of a generation that thought it could help improve society; that our sole function was to be conscious and to spread that consciousness through creative awareness, exploration, observation and questioning.

This generation was replaced by the Thatcher/Reagan paradigm of Culture=Money. Thinkers became earners, Creatives became entertainers, and a whole dumbed-down generation now feels entitled to success and profit without having to work or think too much.

We are now left with a spiritual hollowness. The belief systems of consumption and commodity have been exposed as empty. Revolution is a distant echo lost in the white noise, and religion has been largely subsumed by globalisation. Virtual experiences have replaced human touch. Analogue culture is now the exotic.

We have managed to create for our children, perhaps for the first time in history, a future which is less hopeful than the one we live in today.”(http://www.antidesignfestival.com/disinformation/?page_id=4)

ADF proframa: http://www.antidesignfestival.com/disinformation/?page_id=204

Į Londoną atvykau apie 12:00 val. dienos. Žinojau, kad festivalio pagrindinė vieta yra 28 Redchurch street. Reikiamą gatvę radau lengvai, o festivalio joje – ne. Kažkodėl savo galvoje buvau susidaręs tokį vaizdą, kad pagrindines parodų vietas pastebėsiu lengvai. Praėjau visą Redchurch, nieko lengvai nepastebėjęs ėjau atgal (beje namo numerių ten beveik nėra, tai 28 nr. tikrai nebuvo lengva rasti). Netikėtai pasukęs į Chance street ir šiek tiek paėjęs, pastebėjau duris su Anti plakatu, taip! Man pavyko, radau vieną iš festivalyje dalyvaujančių galerijų – “Idea Generation Gallery”.

Darbai šioje galerijoje patiko, bet per daug nestulbino. Turbūt todėl, kad tikėjaus daugiau anti dizaino ir mažiau shock/modernaus/postmodernaus ar šiaip šiuolaikinio meno. Tikėjaus daugiau “nuplyšusių” dizaino sprendimų, kurie bent virtualiai būtų kur nors siūlomi pritaikyti. Na, bet čia tik mano užgaidos, patys festivalio rengėjai niekur ir nenurodė, kad orientuosis į pritaikomumą.

Nemažai dėmesio buvo skiriama bepročio tavyje iššaukimui, padrąsinimui klysti ir tiesiog veikti – ypač pagrindinėje festivalio vietoje – “London Newcastle Project Space”. Fotografijos iš “Idea Generation Gallery”:

Užrašas: “Chinese Army Bullet Holes. Industrial floor paint only”

Tęsiu kelionę. Palikdamas “Idea Generation Gallery” pasiskolinau iš jų anti-design reklaminį sąsiuvinį, ant kurio buvo ir žemėlapis, kad lengviau rasčiau sekančias parodų vietas. Žemėlapis toks:

Žemėlapis atrodė gana painus, kol vėliau nesupratau, kad gatvių pavadinimai ir yra pačios gatvės. Gal ir gėda prisipažint, bet deja nesugebėjau to iškart suprasti.

Pirma “London Newcastle Project Space” salė atrodė kaip nevykęs ofisas su praeito dešimtmečio kompiuteriais ir didele netvarka. Įdomu buvo ne pats ofisas, o įvairios protestavimu tvinksinčios grafinės išraiškos ant kompiuterių ekrano, stalčiuose, ant stalų ir ant sienos.

Ofisas:

Sekanti salė apima daugiau formų. Rodo video, pučia vėjelis, vidury stovi ekspozicija berods 30-ties daiktų, kuriuos reikėjo sukurti tam tikram dizaineriui per 30 dienų (1 darbas per 1 dieną).

Minėta 30-ties krūva ir keli darbai iš arčiau:

Dar viena įdomi iniciatyva šioje salėje buvo kvietimas dalyvauti dizaino procese. Tikslas buvo kurti sprendimus iš gofruoto kartono dėžučių, ant jų klijuojant tam tikrus lipdukus, suteikiant ir aprašant prasmes bei fotografuojant. Dizaino temą buvo galima rinktis iš šių: “Dovana popiežiui”; “Kiekviename svajonių name”; “Įmantrūs ir gražūs tualetai”.